BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



Somewhere in the echo

2013-07-09

Deathbed

Posted by thedeadwholives in Be temos

Nežinau. Turbūt vakaras ir ši rasta daina mane atvedė į mano blogą ir privertė rašyti. Kalbėti šitam tinklaraščiui per mano nešiojamojo kompiuterio pirštukinę maigyklę (aha, nes Lietuvos kalbininkams žodis “klaviatūra” atrodė too mainstream. Oj, persiprašau, tiesiog nevartotinas barbarizmas). Žodžiu. Man liūdna. Pastarosiom dienom dažnai taip jaučiuosi. Ir nieko negaliu dėl to padaryti. Lyg kokia bloga nuojauta mane smaugtų. O šito jausmo aš negaliu pakęsti. Aš esu ragana. Ir mano sapnai pildosi. Taipogi turiu labai stiprią paranormalią nuojautą blogiems dalykams. Savaitę, o kartais ir mėnesį iki kažko negero mane smaugte smaugia sunkumas ir liūdesys. Veju šitas mintis šalin. Viskas mano gyvenime turės būti gerai. Bent kol kas. Juk viskas gerėja su darbu. Mane perkelia į kitą vietą, kur manęs nebeturėtų engti mūsų bjaurioji vadybininkė (Dieve, padovanok jai gonorėją. Tai yra KĄ?). Jau beveik penki mėnesiai aš esu džiuginama ir erzinama Žygimanto. To šviesulio mano tamsiose dienose, kuris, tiesą pasakius, kaip ir turi būti, kartais tas dienas dar labiau užtamsina. Na bet negaliu skųstis, kad man ir tai nepatinka. Žinai, jog tau buvo gera tik tada, kai yra blogai. Žinai, kad švietė saulė tik tada, kai viskas aptemsta. Tikrai myli, kai žinai, jog jis tave nervina, erzina, kad kartais galėtum jį tiesiog naktį uždusint pagalve, bet nepadarai to turbūt vien dėl to, jog nebegalėtum gyventi be tų mažų kivirčų ir to nuostabaus palengvėjimo susitaikius, be bemiegių naktų, per kurias gimsta nuostabiausios idėjos ir skamba garsus juokas, be bučinių ir be “labas” apkabinimų, per kuriuos stipriau suspurda širdis. Žinai, kad negalėtum gyventi be amžinų erzinimusi ir bandymo išvesti vienas kitą iš kantrybės. Be mažų mielų žodelių ar tų trijų paprastų žodžių, reiškiančių tokią gausybę dalykų. Kai žinai, kad tai, kas esi dabar yra būtent to, kurį myli dėka. Žmonės vieni kitus keičia. Galbūt nepastebimai, galbūt labai pamažu, bet pakeičia. Arba tiesiog padeda atrasti tikrąjį save. Aš save radau. Man viskas gerai. Aš laiminga. Dažnai esu linkusi viską dramatizuoti ar sutirštinti spalvas, esu pesimistė (čia pamiršau, ką norėjau pasakyti ir spogsojau į ekraną penkias minutes, kol atsiminiau), tačiau būna šviesių akimirkų, kai turiu sau pripažinti, kad gyvenau ir tebegyvenu visai nieko gyvenimą. Patyriau tai, ko kiti žmonės neišgyvena per visą gyvenimą. Kad kiekvienas suklupimas ar kitų žmonių įvykdytas manęs parklupdimas padarė mane tokią, kokia esu.
Aš.
Esu.
Laiminga.

(p.s. nebent iki kito distimijos protrūkio, lol)

TheDeadWhoLives.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Leave a reply