BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



Somewhere in the echo

2013-03-04

Flashbacks

Posted by thedeadwholives in Be temos

Vėl ankstus rytas, arba kitais žodžiais tariant, labai vėlus vakaras. Naktis. Vėli naktis. Nemiegu. Negaliu. Bandžiau. Neišėjo. Tas jausmas… Kai pirmas santykių žavesys pamažu išblėsta imant dar geriau pažinti žmogų ir pastebint visus jo trūkumus ir dalykus, kurie tiesiog varo iš proto neigiama prasme. Taip, šiuo metu priėjau šią stadiją. Vienintelė bėda, kad sugebėjau pajust tai, ko nejaučiau jau labai ilgai. Per greitai? O koks mokslininkas ar gydytojas sugebėjo ištirt, kada įsimylėti yra “laiku”? Šitai nepaklūsta jokiai logikai. Niekad. Tai va. Sėdžiu negalėdama užmigti po eilinės…umm…nežinau ar per stipriai ar per silpnai pasakyta…kovos. Nesijaučiu pikta. Jau greičiau nusivylusi. Kadangi miegas vis vien neima, sugalvojau įsijungti savo mylimiausią blogą (neįsižeisk, blogas.lt …) tumblr.com . Ir tada atsiminiau, kad kažkur stalčiuj mėtos mano sąsiuvinis, į kurį rašydavau mintis visą rudenį. Tai padėdavo išsikvėpt. Gal būtų padėjęs ir šįkart??? Ėmiau kuistis po savo super netvarkingus ir visai ne mergaitiškus stalčius ir radau ko ieškojau - rausvas nedidelis sąsiuvinis su spirale ir juodais kringeliais, kažkokiu ateiviu ir šiaip abstrakčiom nesąmonėm. Ir priežąstis kodėl sugalvojau įsijungti jau šį blogą, buvo įrašas, kurį radau sąsiuvinyje. Nuoširdžiausiai ir tiksliausiai kada nors išsakytos mano mintys. Niekad nebuvau ta, kuris ugeba viską išdėstyti tiksliai. Niekad. Bet šitas įrašas… Skaitydama vėl pasijutau lyg būčiau tam laike, kai jį rašiau. Tai štai:
“2012 - 11 - 30
I Am Tired

I am tired. I’m tired of feeling insecure. I’m tired of having those headaches. I’m tired of waiting for her. Tired of trying to change something in my life and keep failing. I’m tired of myself. I’m tired of depression and anxienty. I’m tired of getting hurt. Of trusting someone and seeing them slowly get away. I’m tired of routine. I’m tired of pain. I’m tired of cuts, pills, tears… I’m tired of your left-behind “forevers”. I’m tired of being a fool. I’m sick of myself and I’m sick of you. I’m tired of overthinking. I’m sick of hopes. I’m tired of loosing. Of seeing how sad I am. I miss your smile, but I miss mine more. I wish I could throw away all the memories. But instead I keep them in my heart. Everything gets me when I lie in bed awake at night. Everything smothers me so hard that I literally start suffocating. I wish…I wish I had a new life. Away. Away from anyone who ever hurted me. From everyone who took me for granted. Who made me cry. Who made me shed my own skin. Because of you. You are the reason why I scream. You are the reason why I don’t want to live anymore. What do I want then? I wish I was dead.”

Ir dar žemiau tumblr rastas eilėraštukas:
“1, 2, 3, 4, 5
I wish I wasn’t still alive
6, 7, 8, 9, 10
I’ve changed so much now, since then.

Cuts and bruices fill my skin,
I don’t eat for days so I’ll be thin.

“Are you okay?” “I’m fine” I lied
They realised I wasn’t when I commited suicide”

Štai kokia aš buvau. Ir apie šitai žinojo vos keli žmonės. Sėdžiu viską atsimindama. Lygindama su dabartimi. Nemanau, kad pasikeičiau. Dar ne. Many liko visi tie praeities patyrimų randai. Bet mano gyvenimas tęsiasi. Ir dabar…na, nesu visiškai laiminga. Bet jaučiuosi gerai. “I’m fine” šį kartą nebūtų toks melagingas kaip tada. O tada…tada aš buvau tokia puiki melagė… Žmogus, su kuriuo bendravau tuo metu, kai mane kamavo visi šie dalykai, sakė nė karto nepastebėjęs many šito mėšlo. Just shed a fake smile and no one will ever think you’re dead inside. Juk taip lengva. Grįžtant prie dabarties. Nesigailiu nieko, ką padariau per paskutines tris savaites. Nieko. Nes tai, kas buvau tada, ir tai, kas esu dabar, yra dvi skirtingos merginos. Aš jaučiu norą nepasiduot ir gyvent. Jaučiu drugelius ir laimę. Taip, būna naktų, vakarų, dienų, kai noris tik verkt iš nevilties, bet… Kitais kartais patiriama laimė labai daug pakeičia. Perskaičius tą įrašą supratau, kad turiu dėl ko stengtis. Dabar turiu. Ir negalima to paleist. Juolab, kai taip ilgai dėl šito stengiaus. Negalima. Ir nepaleisiu. Ne už ką. Myliu tave, idiote, sugebantis sugadint man nuotaiką, priverst jaustis kvailai. Bet tuo pačiu verčiantis džiaugtis gyvenimu labiau, nei kas nors kitas per visą šitą laiką šitam dideliam ir kartu labai mažam mieste. Tu geriausias dalykas, koks tik galėjo man nutikti. Ačiū tau.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Leave a reply