BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



Somewhere in the echo

2013-07-01

Summertime Sadness

Posted by thedeadwholives in Be temos

Trampampam…pasiilgot? Ai, pala, gerai, žinau, kad ne. Bet aš pasiilgau savo blog’o. Ir šiandien jaučiausi kai galinti parašyti kažką doro. Gali būt, kad būsiu suklydus, nes galva tuščia, o nuotaika nostalgiškai liūdna. Skamba panaši muzika, ant spintelės šalia lovos stovi susukta dar viena cigaretė. Vėliau, pasileidusi muziką garsiau, išeisiu į balkoną pasimėgauti vakaru ir ji pamažu sudegs man tarp pirštų, paskleisdama po mano plaučius nikotiną. Dar vienas žingsnelis arčiau gerklų vėžio. Mano balsas jau šiaip ar taip keičiasi. Pažadėjau Jam mesti, ir įvykdysiu, bet tai mano paskutinis tabako pakelis. Paskutiniai mano dūmai. Tos akimirkos, kurias galiu skirti sau ir akimirkos apmąstymams. Prabėgo metai. Pasikeičiau aš. Dar labiau pasikeitė mano gyvenimas. Pasikeitė beveik viskas. Liko tik keli žmonės, kurie buvo su manimi “nuo pradžių iki galo”.

Taigi. Summertime Sadness. Grįžo. Tik kitokiu pavidalu. Pernai mano mylimoji buvo išplėšta iš manęs mano pačios tėvų. Atskirta devyniomis sienomis užrakinta po penkiolika užraktų ir šiukštu man nebuvo galima su ja susisiekti, jei tik norėčiau turėti savo šviesią ateitį Vilniuje ir VU. Šiandien, Jis yra atskirtas nuo manęs tik atstumo. Atrodytų…ir kas? Nieko. Du mėnesiai ir viskas bus po senovei. Bet man tai sunku. Ir dar labiau gali prislėgti tik mintis, jog sunku tik man. Bet nesvarbu. Vienintelis svarbus dalykas dabar, tai noras kažkur giliai viduje vis išlendantis į paviršių smegenyse pasigauti oro. Aš noriu. Noriu. Noriu. Noriu. Noriu šiąnakt nemiegoti viena. Noriu gulėti šalia Jo. Apsikabinti ir nepaleisti. Tiesiog miegoti. To man užtektų. Pajusti tą baltą švelnia odą ant mano. Galėti užuosti tą kvapą. Pajust širdies plakimą. Ir tą akimirką aš būčiau laimingiausia pasaulyje moteris. Jei tik galėčiau. Noriu. Noriu. Noriu.

Kai kurie norai lieka tik norais.

Noriu. Noriu. Noriu. Noriu apkabinimo. Noriu, kad kas nors laikytų mane apkabinęs. Nuoširdžiai. Ne minutę. Ne dvi. Kad laikytų glėby kaip geriausias draugas ar draugė ir sakytų, kad viskas bus gerai. Ir visos mano bėdos, finansinės, susijusios su šeima ar kitais dalykais…kad jos praeis. Kad aš esu stipri ir visada tokia buvau. Niekada nepasidaviau ir nepasiduosiu dabar. Kad aš kovotoja ir pati viską išspręsiu. Noriu. Noriu. Noriu.

Kai kurie norai lieka tik norais.

Noriu. Noriu. Noriu. Noriu laisvadienio, kurį galėčiau visą skirti tik sau. Galėčiau gulėti lovoje su savo mėgstamiasio šokolado plytele, juoda arbata ir tiesiog nieko neveikti. Vartytis, nusnausti ir vėl vartytis. Pažiūrėti filmą. Paskambinti seniai girdėtai draugei. Tada dar šiek tiek pasnausti. Man reikia poilsio. Aš  noriu tokio paprasto poilsio. Noriu. Noriu. Noriu.

Kai kurie norai lieka tik norais.

O gaila.

TheDeadWhoLives.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Leave a reply