BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



Somewhere in the echo

2013-09-29

Complicated.

Posted by thedeadwholives in Be temos

Kasryt užtinusios akys, juodos nuo tušo megztuko rankovės, streikuojanti širdis ir nuo nervų susirakinantis naktimis žandikaulis. Visa tai tapo mano kasdienybe. O dabar prisidėjo dar ir peršalimas. Viskas sujaukta, viskas blogai. Viena dieną gerai, vieną dieną galiu skraidyti padebesiais, gaudama iš Jo motyvuojančią dainą su nuostabiais žodžiais, verčiančią mane džiaugtis gyvenimu ir tikėt. Tikėt, kad visada būsim kartu. Net jei niekad nebegausiu pabučiuoti tų pasiilgtų lūpų. Kad ir toliau žiūrėsim filmus, laikysimės už rankų ir galėsiu pabučiuoti Jo skruostą kada panorėjusi, apkabinti, prisiglausti, vėl užuosti tą iš proto vedantį Jo kūno kvapą. O tada ateina diena kaip ši, kai viskas slysta iš rankų, susikurtos viltys byra, dūžta ant žemės ir aš susipjaustau rankas, mėgindama jas surinkti. Kai net mano sapnai mane žudo, sukurdami tobulą iliuziją, jog viskas vėl gerai, bet net sapne supranti, koks tai didžiulis melas ir tą momentą, kai suabejoji akimirkos tikrove, pabundi veidu į veidą susidurdama su skaudžia realybe. Kur kiekvienas žingsnis į priekį yra lydimas dviejų žingsnių atgal. Kai pirmas dalykas, ko griebiesi, kai nori suklupt ir verkt, yra viena viską gelbėjanti cigaretė, nors nikotinas dar labiau naikina tavo nusilpusį organizmą, kankina širdį. Bet man nesvarbu, kodėl gi turėtų būti? Niekada nemaniau, kad šitoj žemėj užtruksiu ilgai. Nemaniau, kad kažką po savęs paliksiu. Bent jau įrodžiau sau, kad galiu besąlygiškai mylėti. Taip, aš padariau vieną klaidą. Pasidaviau vakaro liūdesio impulsui. Atstūmiau Jį, bet nejau nesimato, kaip aš to gailiuosi? Kad atiduočiau vis-ką, jog tai grįžtų. Kas kartą kai matau tas akis, jaučiuosi gyva. Aš Jį myliu, niekad nesiliausiu mylėjusi.
Mano mintys vėl šokinėja.
Tai įprasta mano emocinei būsenai. Aš pati juk esu didelė netvarka, kuri nesugeba ištaisyti savo klaidų. Velniop viską. Velniop mane. Velniop juos visus. Tik Mes. Tik Mes yra tai, kas yra svarbu. Ir be Jo aš esu paprasčiausias pilkas eilinis niekas, nes už tai, kuo esu, turėčiau būti dėkinga Jam. Jis mane mokė mylėti save, Jis tvarkėsi su mano depresijom, Jis mane guosdavo, Jis mane mylėjo. Mylėjo. Nes ar dar myli…aš nežinau. Aš nežinau, kas bus toliau. Ir tai mane žudo.

TheDeadWhoLives

Patiko (0)

Rodyk draugams



Leave a reply